8 381 59290 anyksciai@lku.lt
Dirbantieji savarankiškai renkasi kredito unijas

Pagal vienokią ar kitokią individualios veiklos formą dirbančių ir visas pajamas ar bent dalį jų tokiu būdu gaunančių žmonių Lietuvoje – daugiau nei 150 tūkstančių (remiantis Statistikos departamento duomenimis).

Dėl istoriškai susiklosčiusių tradicijų, mokestinių normų ar noro užsidirbti papildomai tokią darbo formą renkasi nemažai statybos sektoriaus atstovų, automobilių remonto meistrų bei grožio industrijos specialistų.

Ne paslaptis, jog dirbti sau pasirinkę Lietuvos gyventojai negali naudotis visais pagal darbo sutartį samdomiems darbuotojams suteikiamais privalumais. Juos atperka galimybė dirbti laisvai, nevaržomam darbdavio nustatytų taisyklių, pačiam planuoti savo laiką ir darbą ir būti savo gyvenimo šeimininku.

Besiverčiantys individualia veikla asmenys šiandien gali naudotis ir didžiąja finansinių paslaugų dalimi: skolintis būstui įsigyti ar jam atnaujinti, naujesniam automobiliui nusipirkti bei kitiems vartojimo poreikiams.

Kredito unijos atviros tiems, kuriems reikalingas individualus sprendimas

Nors tradiciniai finansų rinkos dalyviai deklaruoja teikiantys paskolas visiems klientams, iš tiesų dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą arba su verslo liudijimu gauti paskolą, skirtą būstui įsigyti ar atnaujinti, yra kur kas sudėtingiau nei dirbantiems pagal darbo sutartį.

„Dirbančių pagal verslo liudijimą, pažymą ar individualių įmonių savininkų dalis tarp mūsų klientų yra didesnė nei ta, kurią šie žmonės sudaro darbo rinkoje apskritai. Vadinasi, ši klientų grupė sąmoningai renkasi skolintis kredito unijoje, o ne kitoje finansų institucijoje“, – sako Kaune veikiančios Centro kredito unijos administracijos vadovas Giedrius Ambrasa.

Pasak pašnekovo, kredito unijose, taip pat kaip ir komerciniuose bankuose ar kitose finansų institucijose, prižiūrimose Lietuvos banko, galioja tie patys atsakingo skolinimo principai. Vis dėlto kredito unijos visuomet stengiasi atidžiau pažvelgti į kliento poreikius ir galimybes, vertina platesnį kontekstą, todėl dažniausiai randa finansavimo sprendimą, atitinkantį ir nustatytas taisykles, ir kliento galimybes.

„Mūsų klientai – savo srityje finansinį stabilumą jau pasiekę 30–45 metų amžiaus specialistai, dažnai besidairantys didesnio būsto savo gausėjančiai šeimai bei augančioms atžaloms. Paskolų dažniausiai kreipiasi automobilių remonto meistrai, besiverčiantieji prekyba naudotais automobiliais, statybos sektoriaus specialistai. Tarp moterų dominuoja grožio industrijos specialistės – kirpėjos, manikiūrininkės, kosmetologės“, – pasakoja  Centro kredito unijos administracijos vadovas G.Ambrasa.

Kauniečiui kolegai pritaria ir Klaipėdos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ rizikos vertinimo specialistė Radvilė Žilienė. Pasak jos, tendencijos rodo, jog pastebimai dažniau paskolų kreipiasi individualios įmonės. Klientų rate padaugėjo ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso įmonės vadovui, savininkų, tolimųjų reisų vairuotojų, taip pat ir žmonių, dirbančių užsienyje ir didelę dalį pajamų gaunančių dienpinigių forma.

„Akivaizdu, kad nemažai daliai ekonomiškai aktyvių Lietuvos žmonių pasiskolinti tradicinėse finansų institucijose sunku, todėl jie ieško netradicinių sprendimų. Tam galimybę suteikia kredito unijos“, – sako Klaipėdoje veikiančios kredito unijos atstovė R.Žilienė.

Aktyviausia rinka – didmiesčiuose

Kaip tvirtina daugelio kalbintų kredito unijų atstovai, nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia didmiesčiuose bei su jais besiribojančiuose rajonuose.

Mažesnių miestų ir miestelių rinka pakankamai ribota, turto kainos – kur kas mažesnės, todėl nemaža dalis klientų yra pajėgūs būstą įsigyti nuosavomis lėšomis arba skolindamiesi iš artimųjų.

Regionuose veikiančių unijų portfeliuose dominuoja paskolos ūkininkams ar smulkiesiems verslininkams, tuo tarpu didmiesčiuose veikiančiose finansų institucijose vyrauja kitokia proporcija.

„Paskolos fiziniams asmenims sudaro apytiksliai 80 proc. visų mūsų suteikiamų paskolų, didžioji jų dalis – paskolos būstui įsigyti ar atnaujinti“, – sukonkretina G.Ambrasa.

Pasak Centro kredito unijos atstovo, kredito unijų suteikiamos paskolos – kiek mažesnės vertės nei bankuose: vidutinis paskolos dydis siekia 50 tūkst. eurų, dažniausiai skolinamasi 15–20 metų laikotarpiui bei finansuojama 80 proc. ar mažesnė sandorio dalis.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ar su jais besiribojančiuose rajonuose veikiančių unijų atstovai sako, kad miestuose dirbantys klientai labai dažnai dairosi būsto priemiesčiuose, mieliau renkasi kiek labiau prieinamus sublokuotus, o ne brangesnius individualius gyvenamuosius namus.

Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ rizikos vertinimo specialistė R.Žilienė sako, kad dažniausiai kreipiamasi dėl 30–85 tūkst. eurų vertės paskolų su prašymu finansuoti 60–80 proc. sandorio. Pasak specialistės, dažnas individualiai dirbantis asmuo savo noru ir nuosavomis lėšomis dengia didesnę dalį būsto kainos, tad jam pakanka mažesnio finansavimo.

„Pagal individualios veiklos pažymą dirbantys žmonės – labiau verslininkai negu samdomi darbuotojai. Jie visuomet ieško galimybių aktyviai didinti savo pajamas, neretai paskolas grąžina anksčiau, negu yra numatytas terminas sutartyje. Tam kredito unijos suteikia palankias sąlygas: netaikome jokių baudų ar netesybų mokesčių, todėl dalis klientų šia galimybe pasinaudoja,“ – sako Centro kredito unijos administracijos vadovas  G.Ambrasa.

Geriausias įvertinimas – rekomendacijos ir sugrįžtantys klientai

Kredito unijos – bendradarbiavimu ir partneryste grįstas verslo modelis. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių unijų narius su klientais sieja lojalumu grįsti ilgalaikiai ryšiai.

„Pastebime, jog labai dažnai naujus mūsų klientus atveda kolegų, bičiulių ar giminaičių rekomendacijos. Neretai mus rekomenduoja ir nekilnojamojo turto brokeriai. Žinoma, visada kruopščiai vertiname kliento galimybes prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, tačiau galime drąsiai tvirtinti, kad mūsų narių bei esamų klientų rekomenduoti žmonės yra labiau motyvuoti, geriau susipažinę su mūsų verslo specifika“, – pasakoja R. Žilienė.

Pagal LR kredito unijų įstatymą, konkrečios unijos nariu gali tapti tik jos veiklos teritorijoje arba kaimyninėje savivaldybėje gyvenantis, registruotas, studijuojantis arba dirbantis asmuo. Viena vertus, taip mažinama veiklos rizika ir užtikrinama galimybė unijai geriau pažinti savo narius, suprasti jų galimybes. Iš kitos pusės, toks modelis paskatina papildomą konkurenciją.

„Kreipęsis į komercinio banko skyrių bet kuriame mieste, kiekviename iš jų gausi vienodą pasiūlymą. Tuo tarpu unijos realiai konkuruoja vienos su kitomis, didesniųjų miestų gyventojai gali rinktis iš kelių mieste veikiančių unijų bei dar keleto, kurios aptarnauja gretimų rajonų gyventojus. Pavyzdžiui, Lietuvos centrinės kredito unijos, vienijančios 45 unijas visoje Lietuvoje, interneto svetainėje www.lku.lt užpildę kredito paraiškos formą, gausite net kelių unijų pasiūlymus. Sveika konkurencija visuomet leidžia pasirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį pasiūlymą“, – pasakoja Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Kredito unijų veiklą prižiūrinčios organizacijos vadovas pabrėžia, kad ne mažiau svarbu ir tai, jog kredito unijos – išimtinai lietuviško kapitalo. Unijų nariams priklauso kooperatinės finansų institucijos, todėl kiekvienas unijos uždirbtas euras paskatina savo miesto ar regiono plėtrą, o visa sukuriama nauda atitenka Lietuvos žmonėms.

 

Šaltinis: https://lku.lt/2020/01/20/busto-paskola-dirbantiems-savarankiskai/