Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojas

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas (LCKU) Sigitas Bubnys.
Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

Pirmoji pagalbos ranka susiduriantiems su sunkumais

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išklausytume ir galėtume pasiūlyti finansinius sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M. Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą tiek technologinių naujovių, tiek ekonominių bei geopolitinių veiksnių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

Jovita-Platenkovienė-Verslo-ir-projektų-vystymo-departamento-direktorė-LKU-kredito-unijų-grupė

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nepakeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M. Vijūnas.