Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka artėja prie rekordo – per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių. Mažėjant pasiūlai, NT kainos ir toliau auga, tad auga ir finansavimo šaltinių paklausa. Ką vertinga žinoti norinčioms pasiskolinti būstui jaunoms šeimoms, taip pat dirbantiems užsienyje arba savarankiškai, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovė Ingrida Kedytė.

Į(si)vertinti poreikius, galimybes ir ateities planus

Kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad būsto paskolos mėnesinė įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų. Vis dėlto ekspertė pataria dar prieš renkantis būstą patiems įsivertinti, kokią dalį pajamų galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti ir poreikių pasikeitimus bei galimas papildomas išlaidas ateityje.

„Nors kredito įstaigos atidžiai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybes grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks paskolos grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o įmokų dydis – priimtinas. Tada paskola netaps našta, jeigu įvyks neplanuoti pokyčiai ar laikinai sumažėtų pajamos“, – teigia I. Kedytė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būsto įsigijimo procesas reikalauja ir papildomų išlaidų nei tik pradinis įnašas. „Reikėtų įsivertinti ir vienkartinius mokesčius, tokius kaip notarinės sutartys – pirkimo-pardavimo sutartis, finansinei įstaigai įkeičiamo turto hipotekos įregistravimo sandoris, taip pat turto vertinimo ataskaita, draudimas ir panašiai“, – primena I. Kedytė.

Būstas jaunoms šeimoms – be pradinio įnašo?

LKU kredito unijų grupės statistika rodo, kad jaunos šeimos – vieni iš labiausiai nuosavu būstu besidominčių pirkėjų. Ir nors įsigyti būstą regione yra pigiau, tačiau ir tada būtina sukaupti bent 15 % pradinį įnašą. Vis dėlto jaunas šeimas į regionus vilioja valstybės subsidijos pirmajam būstui. Pastarosios svyruoja nuo 15 % iki 30 % paskolos sumos ir priklauso nuo vaikų šeimoje skaičiaus.


Ingrida Kedytė, LCKU Krezito rizikų skyriaus vadovė

Ši valstybės subsidija gali būti suteikiama tiek gyvenamosios paskirties turtui įsigyti, tiek statyti. „Išsirinkus būstą, reikėtų patikrinti, ar jis patenką į regioną, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę gauti finansinę paskatą. Tokią informaciją galima rasti tiek internete, tiek kreipiantis į kredito įstaigą“, – pataria LCKU Kredito rizikų skyriaus vadovė.

Plungėje gyvenanti Eglė Plaipienė kartu su vyru jau kuriasi naujuose namuose gavę valstybės subsidiją ir Plungės kredito unijos finansavimą. „Pradėję domėtis būsto įsigijimo sąlygomis, atsitiktinai sužinojome apie galimybę įsigyti būstą Plungėje su valstybės subsidija. Tokiu būdu paankstinome savo nuosavų namų svajonę, nes subsidija padengė visą pradinio įnašo sumą“, – pasakoja E. Plaipienė.

Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad paskolos pirmajam būstui įsigyti suma neribojama, tačiau suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur.

Dirbantiems užsienyje

Dalis svetur gyvenančių ir dirbančių tautiečių planuoja ateityje kurti gyvenimą tėvynėje. Vis dėlto neretai būsto įsigijimą sunkina būsto paskolų suteikimo praktika Lietuvos kredito įstaigose, kuri šiai daliai gyventojų nėra palanki, ypač, jeigu pajamos gaunamos ne eurų valiuta.

Su tuo susidūrė ir Marius Bimba, Novergijoje daugiau nei dešimtmetį dirbęs lietuvis: „Su žmona nusprendėme, kad vaikams bus geriausia augti gimtinėje, nes gi sakoma – namuose geriausia. Nusprendę Lietuvoje statyti nuosavą būstą, kreipėmės ne į vieną banką. Deja, daugelis jų prašymą suteikti paskolą atmetė, – prisimena M. Bimba. – Bičiulis rekomendavo kreiptis į Anykščių kredito uniją, kur buvome išklausyti ir jau netrukus galėjome pradėti kurti savo namus Lietuvoje.“

Anot I. Kedytės, LKU grupės kredito unijų taikomos sąlygos būsto paskoloms ne Lietuvoje dirbantiems tautiečiams – praktiškai nesiskiria. Tiesa, ne Lietuvoje pajamas gaunantys klientai turi pateikti tų pajamų gavimą patvirtinančius dokumentus: darbo sutartį, darbdavio pažymą arba algalapius, banko sąskaitos išrašą (už praėjusių 12 mėnesių laikotarpį) ir kitus dokumentus.

Būsto paskolą kredito unijos gali suteikti asmenims, pajamas gaunantiems kitoje šalyje, kurios valiuta yra eurai arba Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos kronos, Lenkijos zlotai, svarai sterlingų, JAV ir Kanados doleriai bei Šveicarijos frankai.

Dirbantiems savarankiškai

Lietuvoje, o taip pat ir visame pasaulyje, daugėja laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių darbuotojų. Pagal vienokią ar kitokią individualios veiklos formą žmonių 2020 m. Lietuvoje skaičiuota per 185 tūkst. (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

Vis dar vyrauja nuomonė, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą būstui įsigyti. „Remiantis gerąją kredito unijų praktika, šiam gyventojų segmentui yra taip pat aktyviai skolinama tiek būsto įsigijimui, tiek būsto statyboms ar rekonstrukcijai“, – teigia I. Kedyte.

Čia taip pat kredito įstaigos, kad tinkamai įvertintu asmens pajamas, gali paprašyti pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį negu įprastai laikotarpį – dažniausiai 12 arba 24 mėnesius.


Lietuvos centrinė kredito unija, Kaunas

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar net kelias paskolas, I. Kedytė primena apie refinansavimo paslaugą. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo paskolos, lizingo, kreditinių kortelių ir kt.) padengimas, kai viena paskolos sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimas paskolas vienoje bendrovėje, pavyzdžiui, kredito unijoje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelias paskolas, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti sutarimų dėl patrauklesnių paskolos grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Apibendrindama, I. Kedytė pataria nusprendusiems įsigyti būstą kiekvienu individualiu atveju pirmiausia kreiptis į kredito įstaigą, kurios specialistai pateiks tiksliausią informaciją apie galimybes gauti finansavimą ar galiojančias lengvatines priemones. „Akivaizdu, kad finansinių paslaugų spektras, o taip pat ir lengvatinių priemonių pasiūla – plati ir kintanti. Nusprendusiems įsigyti būstą, pirmiausia rekomenduoju kreiptis į kredito įstaigą, kurioje dirbantys specialistai pateiks aktualiausią informaciją bei parankiausią ir individualų paskolos pasiūlymą.“